Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie jaukios ir prasmingos adventinės vakaronės Rumšiškių TAU bendruomenėje.
Ačiū Rumšiškių kapelai „Rumškės“ už skambią muziką ir šiltą adventinę nuotaiką. Dėkojame Kaišiadorių TAU atstovėms Zosei ir Antosei už linksmąsias humoreskas ir gerą nuotaiką.
Nuoširdi padėka Gražinai Kazanavičienei už prasmingai ir jautriai skaitomas eiles.
Vakaronės metu visiems dalyviams buvo perduotos Kalėdų senelio dovanos, suteikusios dar daugiau džiaugsmo ir šventinės nuotaikos.
Jūsų visų dėka vakaras buvo kupinas bendrystės, šilumos ir ramybės, lydinčios mus artėjančių švenčių link.
Buvo pristatytas poetinis–muzikinis vizualizuotas pasakojimas „M. K. Čiurlionis – lietuviškos tapatybės simbolis“, kuris klausytojus pakvietė į jautrią ir prasmingą kelionę po vieno žymiausių visų laikų lietuvių menininkų gyvenimą ir kūrybą.
Renginio metu kartu buvo nueiti M. K. Čiurlionio gyvenimo ir jo daugiabriaunės kūrybos takai, vedę per lietuviškosios tapatybės erdves. Žiūrovai artimiau susipažino su gamtos pasaulio grožį aukštinusiu dainiumi, kuris savo simbolių ir metaforų kalba pabrėžė žmogaus vienybę su jį supančia aplinka.
Ekrane buvo rodomi M. K. Čiurlionio paveikslai, skambėjo jo muzikos garsai, buvo girdimi ir jo žodinės kūrybos fragmentai. Visa tai susiliejo į vientisą M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos vaizdinį – tarsi čiurlenančią lietuviškosios tapatybės garso vaizdžių upę. Žiūrovams buvo atskleista, kad žymiausio lietuvių menininko darbai nėra tik paviršiuje matomi vaizdai ar garsai – juose slypi gilesni simboliniai kodai.
Pasakojimą buvo sukomponavę Kauno M. K. Čiurlionio draugijos nariai Antanas Bakutis ir Violeta Bakutienė, kurių kūrybinis darbas suteikė renginiui ypatingo vientisumo, gylio ir emocinės jėgos. Šis pasirodymas tapo prasmingu kultūriniu įvykiu, dar kartą priminusiu M. K. Čiurlionio reikšmę lietuviškai savimonei ir tapatybei.
Nuoširdžiai dėkojame Violetai ir Antanui Bakučiams už jų reikšmingą kultūrinę veiklą, meilę menui bei ištikimą tarnystę lietuviškajai tapatybei. Jūsų ilgametis darbas, atsidavimas ir kūrybinė šviesa praturtina mūsų kultūrinį gyvenimą bei įkvepia saugoti ir puoselėti tautines vertybes.
2025 m. gruodžio 4 d. Kaišiadorių trečiojo amžiaus universiteto (TAU) klausytojai patyrė ypatingą kultūrinę išvyką – lankėsi Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje bei dalyvavo populiarios laidos „Vakaras su Audriumi Giržadu“ filmavime. Tai buvo ne tik pramoginė, bet ir pažintinė kelionė, leidusi iš arti pamatyti, kaip gimsta televizijos turinys ir kokių pastangų reikalauja kiekviena eterinė minutė.
Pirmojoje laidos dalyje žiūrovus linksmino grupė „Dinamika“, o savo charizma ir humoru atmosferą užkūrė aktorius Ramūnas Rudokas bei laidos „Sodai“ vedėjas Tautvydas Gurskas. Vėliau sekė antrasis filmavimas, kuriame scenoje pasirodė žinoma dainininkė JAZZU, aktorė Eglė Jackaitė ir profesorius Arūnas Emeljanovas, pasidalijęs įžvalgomis apie visuomenės sveikatą ir aktyvų gyvenimo būdą.
Pertraukos metu TAU klausytojų laukė ypatinga staigmena – ekskursija po LRT užkulisius. Grupė turėjo galimybę apžiūrėti modernias studijas, pamatyti režisierių darbo vietas, techninę įrangą bei sužinoti, kokiais etapais kuriamos televizijos laidos. Dalyviai domėjosi tiek istorija, tiek šiandieniniais LRT veiklos ypatumais, o gidė mielai dalijosi įdomiais faktais, nutikimais ir profesinės virtuvės detalėmis.
Klausytojai džiaugėsi išvyka – tai buvo galimybė ne tik pabūti televizijos žiūrovais, bet ir patirti save kaip dalį kūrybinio proceso. Daugelis neslėpė emocijų: stebino tiek profesionali aplinka, tiek šilta laidos vedėjo ir svečių atmosfera. Kaišiadorių trečiojo amžiaus universitetui ši edukacinė kelionė tapo dar vienu prasmingu bendrystės ir mokymosi visą gyvenimą akcentu, praturtinančiu tiek žiniomis, tiek įkvepiančiomis patirtimis.
Vyresniame amžiuje sveika mityba ir gyvenimo būdas tampa ypač svarbūs siekiant išlaikyti gerą fizinę ir psichinę sveikatą. Tai buvo pagrindinė tema paskaitoje „Mityba ir sveikata vyresniame amžiuje“, kuri vyko Kaišiadorių Trečiojo amžiaus universitete (TAU), vedama dietistės Simonos Šliužaitės.
Lektorė aptarė svarbiausius sveikatą veikiančius veiksnius, atkreipdama dėmesį į tai, kaip kasdieniai įpročiai, mitybos pasirinkimai ir fizinis aktyvumas gali turėti ilgalaikę įtaką organizmo būklei. Buvo pristatytos pagrindinės mitybos taisyklės: subalansuota, įvairi ir pakankamai vitaminų bei mineralų turinti dieta yra būtina vyresniame amžiuje.
Didelis dėmesys skirtas probiotikams ir jų turintiems produktams – jogurtams, kefyrui, raugintoms daržovėms. Lektorė diskutavo, ar dažnai vartojame pakankamai šių produktų, kurie padeda palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą. Taip pat buvo aptarti pagrindiniai mineralų šaltiniai, tokie kaip kalcis, magnis ir geležis, bei jų reikšmė kaulų ir širdies sveikatai.
Paskaitoje dietistė Simoną Šliužaitė pristatė, kaip apskaičiuoti kūno masės indeksą (KMI) ir kodėl svarbu stebėti savo svorį bei fizinį aktyvumą. Fizinė veikla vyresniame amžiuje ne tik stiprina raumenis ir kaulus, bet ir gerina nuotaiką bei mažina įvairių ligų riziką.
Dalyviai taip pat buvo supažindinti su keliais sveikatai palankiais receptais, kuriuos galima lengvai įtraukti į kasdienę mitybą. Paskaitos pabaigoje vyko viktorina, kurioje aktyviausiems dalyviams buvo įteikti prizai už teisingus atsakymus.
Ši paskaita dar kartą patvirtino, kad sveikata vyresniame amžiuje priklauso ne tik nuo genetikos, bet ir nuo sąmoningų pasirinkimų – subalansuotos mitybos, pakankamo fizinio aktyvumo ir kasdienių sveikų įpročių.
Žaslių TAU susitikimas su Viktoru Zujumi virto tikra pažintine ir pojūčių kelione į bičių pasaulį. Edukacijos metu dalyviai sužinojo, kaip bitės gyvena. Viktoras dalijosi savo patirtimi, įdomiais pasakojimais ir praktiškais patarimais, o paskaitos atmosfera buvo šilta, jauki ir natūraliais aromatais pripildyta – lyg trumpam būtume persikėlę į bičių avilį.
Didžiausia edukacijos dalyvių džiaugsmo dalis – praktinė veikla. Visi turėjo galimybę patys sukti vaško žvakes iš natūralaus lakštinio vaško bei lieti žvakes tradiciniu būdu, pajuntant, kiek kruopštumo, šilumos ir kantrybės reikalauja šis amatas. Kiekvienas dalyvis išsinešė savo rankomis kurtą žvakę.
Tai buvo edukacija, kupina kvapų, šviesos, šilumos ir bendrystės – patirtis, kuri įkvepia sulėtėti ir pažvelgti į gamtos stebuklus iš naujo.
Kaišiadorių TAU paskaitos metu Sandria Kudirkaitė kvietė dalyvius pažvelgti į atminties sutrikimus iš naujos perspektyvos. Lektorė aptarė dažniausius mitus apie senėjimą ir atmintį, juos argumentuotai paneigė, akcentuodama, kad daug kas priklauso nuo mūsų pačių kasdienių įpročių ir gyvenimo būdo pasirinkimų. Ji priminė, jog atmintis – tai gebėjimas, kurį galima ir būtina treniruoti visą gyvenimą. Paskaitos dalyviai išgirdo praktinius patarimus, kaip paprastomis priemonėmis lavinti dėmesį, stiprinti koncentraciją, gerinti kasdienį įsiminimą bei kurti aplinką, palankią smegenų veiklai. Susitikimas buvo informatyvus, motyvuojantis ir skatinantis labiau pasirūpinti savo kognityvine sveikata.
Eglės Aukškalnienės įkvepianti paskaita „Kuksando: sveikatos mokymas iš Rytų“.
Kuksando – tai senovinis korėjiečių sveikatinimo mokymas, kuriame darniai susipina kūno praktika, kvėpavimo technikos, meditacija, kovos menų elementai ir akupresūra. Ši sistema skirta stiprinti ne tik fizinę sveikatą, bet ir vidinę pusiausvyrą, gyvybinę energiją bei dėmesingumą.
Lektorė pabrėžia, kuksando: „Tai mokymas, kuriame yra viskas – kūno praktika, kvėpavimas, meditacija, kovos menai, akupresūra. Tai filosofija. Tai kelias.“
Dėkojame Eglei už suteiktas žinias ir praktinius įgūdžius, kurie parodė, kad kartais pakanka tik sąmoningo kvėpavimo ir rankų, kad galėtume sau padėti, sumažinti įtampą, nuraminti mintis ar atstatyti vidinę pusiausvyrą.
2025 m. lapkričio 19 d. Elektrėnuose įvyko pirmasis bendras Kaišiadorių, Vievio ir Elektrėnų trečiojo amžiaus universitetų (TAU) rektorių ir jų komandų susitikimas. Ši iniciatyva kilo rugsėjo 25-ąją per NTAUA suvažiavimą, kai Kaišiadorių TAU rektorė Birutė Kvedarienė išsakė idėją sukurti glaudesnį bendradarbiavimo tinklą tarp kaimyninių rajonų TAU bendruomenių. Idėjos įgyvendinimą ėmėsi Elektrėnų TAU rektorė Ona Ašakienė, kuri ir pakvietė koleges į pirmąją bendrą diskusiją. Į susitikimą atvykusios Vievio bei Kaišiadorių TAU rektorės kartu su savo pagalbininkais atsinešė gerą nuotaiką, idėjas ir simbolines dovanėles, pabrėžusias draugiškumo bei bendrystės dvasią. Šiltą akimirką sukūrė ir Vievio TAU rektorė Audronė Davidavičienė, pakvietusi visus į Džiazo festivalį, vyksiantį lapkričio 22 ir 29 dienomis. Susitikimo metu rektorės dalijosi patirtimi, aptarė universitetų veiklas, papasakojo apie iššūkius ir džiaugsmus, kuriuos jie patiria augančiose bei vis aktyvėjančiose bendruomenėse. Paaiškėjo, kad visus jungia ne tik panašios problemos, bet ir bendras siekis kurti prasmingą, aktyvų ir kultūriškai turtingą gyvenimą vyresnio amžiaus žmonėms.
Diskusijoje nuspręsta plėtoti bendradarbiavimą ir ateityje – dalyvauti vieni kitų renginiuose, festivaliuose, keistis gerąja patirtimi ir įtraukti bendruomenes į naujas iniciatyvas. Šis pirmasis susitikimas tapo puikiu startu draugystei, kuri, tikimasi, augs ir stiprės, o vyresnio amžiaus žmonėms suteiks dar daugiau galimybių mokytis, bendrauti ir tobulėti. Trečiojo amžiaus universitetų rektorės sutartinai pažymėjo, kad tokie susitikimai – tai kelias į stipresnę ir labiau susitelkusią bendruomenę, kurioje dalijamasi ne tik patirtimi, bet ir širdimi.
2025 m. lapkričio 20 d. Jonavos trečiojo amžiaus universitete įvyko respublikinis konkursas „Senjorų turas“, organizuojamas jau antrus metus iš eilės. Į renginį sugužėjo net septynios senjorų komandos iš Zarasų, Prienų, Ukmergės, Kaišiadorių, Kėdainių ir dvi komandos iš Jonavos.
Varžybų dalyviai atliko praktines užduotis trijose stotelėse: policijos, Visuomenės sveikatos biuro ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Renginio eigą prižiūrėjo komisija, kurioje dirbo ir Kaišiadorių rajono policijos bendruomenės pareigūnės Irena ir Neringa, bei Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai Daiva ir Karolis.
Kaišiadorių TAU garbingai atstovavo Žaslių TAU komanda: Gražina Rikterienė, Aldona Petrauskienė, Irena Čižauskienė, Genutė Kriaučiūnienė ir Irina Nevierienė. Komanda ne tik puikiai atliko užduotis, bet ir pelnė daug simpatijų – jų prisistatymas buvo nuotaikingiausiu visame renginyje.
Pertraukos metu žiūrovus džiugino Jonavos TAU linijinių šokių grupė „Šansas“, o renginio pabaigoje visus pralinksmino teatro grupės spektaklis „Meilės termometras“.
Susumavus rezultatus paaiškėjo nugalėtojai:
🥇 I vieta – „Amžėjame saugiai“
🥈 II vieta – „Teatro“ komanda
🥉 III vieta – „Žaibas“
Sveikiname nugalėtojus, dėkojame partneriams ir komisijai už profesionalų darbą. Iki susitiksimo kitame „Senjorų ture“!
Šių metų lapkričio mėnesio pradžioje Kaišiadorių trečiojo amžiaus universiteto nariai lankėsi Sūduvos krašte. Maršrutas nusidriekė iki pat Kybartų, nedidelio pasienio miesto, – turinčio turtingą istorinę praeitį, įstabių architektūros paminklų, ir išugdžiusio visą plejadą įžymių žmonių. Kybartuose pasitikęs gidas Vitas Katkevičius yra ir visuomenininkas, ir politinis veikėjas kartu su grupe bendraminčių besirūpinantis miesto gerove bei atmintinų vietų išsaugojimu. Lankėmės pasienio zonoje; apžiūrėjome tik 2002 metais atrastus geležinkelio skliautuotus rūsius; matėme vietą, kurioje kirsdamas Lieponos upelį, prezidentas Antanas Smetona 1940 metais pasitraukė į Vakarus; grožėjomės didinga katalikų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia; lankėmės pirmojoje Užnemunės stačiatikių cerkvėje.
Kelionę tęsėme aplankydami Paežerių dvarą, nuostabų 18 a. klasicizmo stiliaus statinį, esantį ant Paežerių ežero pietinio kranto. Dabartinį architektūrinį ansamblį sudaro rūmai, oficina, Belvederio bokštas ir parkas. Sužinojome įdomų dvaro likimą istorijos vingiuose, pasigrožėjome restauruotomis dvaro salėmis. Šiuo metu dvare veikia dizainerio Aleksandro Vasiljevo sukaupta eksponatų paroda „1960-ieji. Kai mama dėvėjo mini“. Suknelės, kostiumėliai nužengę iš mūsų jaunystės laikų kėlė ir nostalgiją ir susižavėjimą. Paroda tikrai verta dėmesio.
Vilkaviškis pasitiko temstant. Dėl to atrodė itin romantiškai, paslaptingai ir žaviai. Gidė Elena supažindino su miesto istorija, aprodė Švenčiausios Mergelės Apsilankymo katedrą, turinčią skaudžią istoriją: karui besibaigiant ji buvo sudeginta ir apgriauta. O dar vėliau – sulyginta su žeme. Tik prasidėjus Atgimimui katedra buvo pastatyta ant senųjų pamatų remiantis senomis nuotraukomis ir žmonių prisiminimais.
Vilkaviškis turi kuo didžiuotis – turtinga istorija, darbščiais žmonėmis, sutvarkytais skverais, paminklais ir turtingu kultūriniu gyvenimu.
Kelionė baigėsi, o noras keliauti ir atrasti nepažintąją Lietuvą – begalinis.
