Šių metų lapkričio mėnesio pradžioje Kaišiadorių trečiojo amžiaus universiteto nariai lankėsi Sūduvos krašte. Maršrutas nusidriekė iki pat Kybartų, nedidelio pasienio miesto, – turinčio turtingą istorinę praeitį, įstabių architektūros paminklų, ir išugdžiusio visą plejadą įžymių žmonių. Kybartuose pasitikęs gidas Vitas Katkevičius yra ir visuomenininkas, ir politinis veikėjas kartu su grupe bendraminčių besirūpinantis miesto gerove bei atmintinų vietų išsaugojimu. Lankėmės pasienio zonoje; apžiūrėjome tik 2002 metais atrastus geležinkelio skliautuotus rūsius; matėme vietą, kurioje kirsdamas Lieponos upelį, prezidentas Antanas Smetona 1940 metais pasitraukė į Vakarus; grožėjomės didinga katalikų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia; lankėmės pirmojoje Užnemunės stačiatikių cerkvėje.
Kelionę tęsėme aplankydami Paežerių dvarą, nuostabų 18 a. klasicizmo stiliaus statinį, esantį ant Paežerių ežero pietinio kranto. Dabartinį architektūrinį ansamblį sudaro rūmai, oficina, Belvederio bokštas ir parkas. Sužinojome įdomų dvaro likimą istorijos vingiuose, pasigrožėjome restauruotomis dvaro salėmis. Šiuo metu dvare veikia dizainerio Aleksandro Vasiljevo sukaupta eksponatų paroda „1960-ieji. Kai mama dėvėjo mini“. Suknelės, kostiumėliai nužengę iš mūsų jaunystės laikų kėlė ir nostalgiją ir susižavėjimą. Paroda tikrai verta dėmesio.
Vilkaviškis pasitiko temstant. Dėl to atrodė itin romantiškai, paslaptingai ir žaviai. Gidė Elena supažindino su miesto istorija, aprodė Švenčiausios Mergelės Apsilankymo katedrą, turinčią skaudžią istoriją: karui besibaigiant ji buvo sudeginta ir apgriauta. O dar vėliau – sulyginta su žeme. Tik prasidėjus Atgimimui katedra buvo pastatyta ant senųjų pamatų remiantis senomis nuotraukomis ir žmonių prisiminimais.
Vilkaviškis turi kuo didžiuotis – turtinga istorija, darbščiais žmonėmis, sutvarkytais skverais, paminklais ir turtingu kultūriniu gyvenimu.
Kelionė baigėsi, o noras keliauti ir atrasti nepažintąją Lietuvą – begalinis.
Kaišiadorių TAU tarybos narė Danutė Guščiuvienė
