Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024, todėl siekdami prisidėti prie kultūrinių iniciatyvų bei supažindinti kuo platesnį žmonių ratą Kaišiadorių trečiojo amžiaus universiteto (TAU) taryba pasikvietė savo kolegas. Atvyko Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų asociacijos (NTAUA) prezidentė dr. Zita Žebrauskienė ir svečiai iš Medardo Čoboto, Druskininkų bei kaimyninių Elektrėnų, Vievio trečiojo amžiaus universitetų.
Įžanginį sveikinimo žodį tarė Kaišiadorių švietimo ir sporto centro direktorius D. Tamulevičius, pasidžiaugęs išsiplėtusiais universiteto bendruomenės ryšiais. NTAUA prezidentė atsakomąja kalba padėkojo už mielą pakvietimą bei galimybę susipažinti su Kaišiadorių rajono istoriniais bei kultūros objektais. Asociacijos prezidentė Zita pasidžiaugė mūsų TAU studentų veiklumu, žingeidumu, pozityvumu. Kaišiadorių TAU rektorė B. Kvedarienė atvykusiems pristatė dailės studijos (vad. J. Katkevičius) ir taikomojo meno (vad. T. Prakapienė) narių ekspozicijas. TAU kuratorė R. Saikauskienė pakvietė pažiūrėti filmuką apie „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024“ logotipo reikšmę.
Po peržiūros svečiai ir TAU atstovai, lydint Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkui A. Balčiūnui, leidosi drauge pamatyti nors kruopelę rajono sakralinių bei kultūros objektų. Gidas pristatė kertinius miesto vystymosi momentus: pradžią miesto atsiradimui davusį geležinkelį, Kristaus atsimainymo katedros statybos ir vyskupystės kūrimosi vingrybes, čia, Kaišiadoryse, bažnyčiai ir tautai tarnavusius dvasininkus. Atvykus į Žaslių kultūros tradicinių amatų centrą, sudalyvauta edukacinėje programoje, kurią mums pristatė muziejininkė, tradicinė amatininkė Nijolė Adukonienė, supažindinusi su kakorų ruošimo ir valgymo tradicija. Pasimėgavę skaniu bulviniu patiekalu ir užgėrę namine duonos gira, tęsiame kelionę Guronyse, kur išlikusi kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė ir greta jo atminimui įrengtas Rožinio slėpinių parkas. Pasidžiaugę alsuojančia ramybe bei įspūdingu klevų „karoliukų“ vaizdu, keliaujame į Žiežmarius, restauruotą žydų sinagogą. Mus sutikusi Žiežmarių kultūros centro viešųjų ryšių specialistė, kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė Domantė Šimkūnienė, dar kartą primena „duobėtą“ šio pastato egzistavimo kelią – nuo sakralinės objekto paskirties, per klaikų Antrojo pasaulinio karo ar sovietmečiu tarnavusios sandėliu laikotarpius iki šių dienų, kai sinagoga yra atsivėrusi kultūrai. Žiežmarių aikštėje, kur susikerta į visas keturias pasaulio kryptis (o tuo pačiu į svarbiausius senosios Lietuvos centrus), vedančios gatvės, sužinome šio miesto garbingas istorijas. Čia ir užbaigėme pažintinį lankytinų objektų, išsidėsčiusių Kaišiadorių rajono „rytinėse“ teritorijose, turą.
Tikime, jog pamatyti vaizdai bei išgirstos istorijos suteikė mūsų svečiams džiugesio ir jie savo širdyse išsivežė dalelę grožio bei šilumos.
Kaišiadorių švietimo ir sporto centro Kaišiadorių TAU narė Aldona Sugintienė
