Tikriausiai daugelis sutiktų, jog šiandien vienas svarbiausių ir ryškiausių kalėdinio švenčių ciklo simbolių – puošni eglutė. Tad Kaišiadorių TAU tarybos narė Tatjana Prakapienė paskaitoje „Ruošiamės Šv. Kalėdoms“ (2023 12 15) universiteto senjorus supažindino su miško gražuolės puošimo istorija ir tradicijomis bei eksponavo rankdarbių parodą.
Dar prieš krikščionybės paplitimą daugelio tautų kultūrose visada žaliuojantys augalai įgydavo simbolinę prasmę. Žmonės tikėjo, kad žiemą jie apsaugo nuo blogųjų dvasių, negandų, ligų ir simbolizavo amžinąjį gyvenimą, todėl augalai tapdavo švenčių atributais, jais puošdavo namus. Panašiai žiemą žaliuojančius medžius garbino pagoniškos Europos gentys – vikingai, keltai, saksai. O eglės virtimas pasauliniu Kalėdų simboliu užtruko šimtmečius: paprotys gimė senovės (apie XVI a.) Vokietijoje ir pamažu plito į kitus kraštus. Legendos liudija apie šio simbolio įsigalėjimą skirtingose Europos šalyse bei puošybos elementų atsiradimą ant amžinai žalio spygliuočio šakų. Lietuvoje kalėdinės eglutės puošimas – palyginti nesenas reiškinys: pirmą kartą paminėta 1853 metais, tačiau šio papročio nebuvo stropiai laikomasi iki paskutiniųjų nepriklausomos Lietuvos metų.
Puoštos eglutės pasirodymas skatino naujos tautodailės šakos atsiradimą – papuošalų gamybą. O pastaruoju laikmečiu eglutės puošimas prilygsta menui. Jau kurį laiką atsižvelgiama ir į tvarumo tendencijas, tuo pačiu atrandant vis įmantresnius žaliaskarių puošimo būdus.
Mūsų universiteto rankdarbių būrelio dalyvės „aprėdė“ šventiškai papuoštą eglutę savo rankomis makrame technika pagamintais žaisliukais ir vainikėliais. Susirinkusieji su pasigėrėjimu apžiūrėjo eksponatus, o rektorė Birutė Kvedarienė apdovanojo rankdarbių autores. Šiltos padėkos nusipelnė ir paskaitos autorė bei rankdarbių būrelio vadovė – Tatjana Prakapienė.
Kaišiadorių švietimo ir sporto centro
Kaišiadorių TAU
